Title Influence of two harvesting methods of legume-grass silage on rumen function and health of fattening bulls
Authors Jonas Jatkauskas
Vilma Vrotniakienė
Publication date 2004
Abstract [eng] In 2002 the experiment was carried out at institute of animal science to determine influence of different silages on rumen fermentation parameters of fattening bulls. The silages were made from a first cut wilted (10-12 hours) red clover-grass (60% - red clover, 25% - timothy, 10% - fescue and 5% - others) sward. Twelve fattening bulls assigned on the basis of initial weight and breed into two groups were housed in individual pens and offered silages ad libitum during a period of 143 days. There were no significant effects of the type of silage on pH in the rumen (6.74 vs 6.66 for the trench silage and that one in big bales), on the infuzoria count (346 vs 377 thous. ml-1), on the total volatile fatty acid concentration (9.73 vs 10.30 mmol 100 ml-1) and on these proportions (57.54 vs 57.52 for acetic acid, 21.76 vs 20.83 for propionic acid, 15.41 vs 16.31 for butyric acid). Feeding silage in big bales was beneficial to rumen protein synthesis, i.e. the content of protein nitrogen and that of total nitrogen were, respectively, by 25.13 and 11.6 mg l00 ml-1 higher and the content of ammonia nitrogen was by 2.5 mg 100 ml-1 lower compared to the trench silage. The analysis of blood samples indicated that the animals in both groups were healthy.
Abstract [lit] 2002 m. Gyvulininkystės institute atliktas bandymas, kad nustatyti skirtingomis technologijomis (tranšėjoje ir ritiniuose) pagaminto siloso įtaka penimų buliukų didžiojo prieskrandžio fermentacijos rodikliams. Silosas buvo pagamintas iš 10-12 val. pavytintos pirmos pjūties ankštinių - varpinių žolės (60% - raudonieji dobilai, 25% - motiejukai, 10% - eraičinas ir 5% - įvairažolės). Silosas tranšėjoje buvo pagamintas iš smulkintos žolės (T), o ritiniuose iš nesmulkintos žolės (BB). Tiriamasis bandymo laikotarpis su dviem penimų buliukų grupėmis (n grupėje =6) truko 143 dienas. Didžiojo prieskrandžio turinio pH, infuzorijų skaičius ir LRR kiekis tranšėjiniu ir ritininiu silosu šertų buliukų prieskrandžiuose buvo atitinkamai 6,74 ir 6,66 vienetai, 346 ir 377 tūkst. ml-1, bei 9,73 ir 10,30 mmol 100 ml-1. Acto, propiono ir sviesto rūgščių T ir BB buliukų prieskrandžiuose rasta atitinkamai 57,54 ir 57,52; 21,76 ir 20,83; 15,41 ir 16,31 % nuo bendro LRR kiekio. Buliukų šėrimas silosu, pagamintu ritiniuose, buvo palankus didžiojo prieskrandžio azoto sintezei: BB grupėje baltyminio ir bendro azoto rasta atitinkamai 25,13 ir 11,60 mg 100 ml-1 daugiau, o amoniako azoto- 2,5 mg 100 ml-1 mažiau palyginus su T grupe. Kraujo tyrimai parodė, kad abiejų grupių gyvuliai buvo sveiki.
E. documents Download