Title Buliukų, šertų skirtingu silosu, mėsingumas ir mėsos kokybė
Authors Virginijus Uchockis
Petras Bendikas
Publication date 2003
Abstract [lit] Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje 2001–2002 m. atliktas bandymas su Lietuvos juodmargių veislės 2 analogiškomis buliukų grupėmis po 12 galvijų kiekvienoje. Kontrolinės grupės buliukai gavo po 1,0 kg šieno, kukurūzų siloso – iki soties, kombinuotojo pašaro – po 2,5 kg. Tiriamosios grupės gyvuliai vietoje kukurūzų siloso iki soties gavo cukrinių runkelių griežinių siloso, po 1,0 kg šieno, o kombinuotojo pašaro kiekis buvo sumažintas 40% (gavo po 1,5 kg kombinuotojo pašaro). Penimi buliukai, gavę cukrinių runkelių griežinių siloso, priaugo per parą po 1144 g arba 12,5% daugiau (P < 0,025) negu šertieji kukurūzų silosu. Apykaitos energijos prieaugio vienetui gauti abiejų grupių buliukai sunaudojo vienodai. Skerdenų išeiga tarp skirtingai šertų buliukų grupių iš esmės nesiskyrė, tačiau vidaus riebalų buliukuose, šertuose cukrinių runkelių griežinių silosu, susikaupė 2,9 kg daugiau (P < 0,05). Pastarųjų buliukų skerdenos raumenų ir riebalų išeiga buvo 1,3% didesnė (P > 0,1), kaulų išeiga – 1,3% mažesnė (P > 0,1), 0,3 geresnis mėsingumo indeksas (P > 0,1). Buliukų, šertų cukrinių runkelių griežinių silosu, palyginti su buliukų, gavusių kukurūzų siloso, mėsos cheminė sudėtis buvo geresnė; joje daugiau nustatyta: 3,38% sausųjų medžiagų (P < 0,05), 0,61% baltymų (P < 0,025) ir 2,72% riebalų (P > 0,1). Skirtingai šertų buliukų ilgiausiojo nugaros raumens cheminė sudėtis ir kiti mėsos kokybės rodikliai iš esmės nesiskyrė. Penimiems buliukams vietoje kukurūzų siloso davus cukrinių runkelių griežinių siloso, o kombinuotųjų pašarų kiekį sumažinus 40,0%, pašarai, sušerti kilogramui prieaugio gauti, kainavo 36,8% mažiau.
Abstract [eng] In 2001–2002, at the Experimental Department of the Lithuanian Institute of Animal Science an experiment was conducted with two analogous groups of 12 Black–and–White bulls per group. The bulls of the control group received 1.0 kg of hay, maize silage ad libitum and 2.5 kg of compound feed. The bulls of the experimental group received sugar beet pulp silage instead of maize silage ad libitum and the quantity of compound feed was decreased by 40% (each bull received 1.5 kg of compound feed). Bulls of the experimental group also received 1.0 kg of hay each. The experiment indicated that ensilage of pressed sugar beet pulp produced highquality silage. Lactic acid prevailed in it (27.13 g/kg DM); there was a small amount of butyric acid (3.89 g/kg DM) and the pH value of silage was 3.91. The energy value of silage amounted to 11.99 MJ/kg DM. The fattening bulls fed sugar beet pulp silage gained daily 1144 g or by 12.5% more (P < 0.025) than the bulls fed maize silage. The amount of metabolizable energy used per unit of weight gain was similar in both groups. There was no significant difference for the dressing percentage between the groups, however, the bulls fed sugar beet pulp silage accumulated higher content of abdominal fat (P < 0.05). The percentage of carcass meat and fat of the experimental bulls was by 1.3% (P > 0.1) higher, the percentage of bones by 1.3% (P > 0.1) lower and the muscling score was by 0.3% (P > 0.1) higher. The chemical composition of meat of bulls fed sugar beet pulp silage was higher and the contents of dry matter, protein and fat were, respectively, by 3.38% (P > 0.05), 0.61% (P < 0.025) and 2.72% (P > 0.1) higher compared with the control bulls. There was no significant difference in the chemical composition of M. longissimus dorsi and other meat quality indices between the groups. [...].
E. documents Download