Title Cavernous angiomas: an uncontrolled clinical study of 87 surgically treated patients
Authors Giedrimantas Bernotas
Daiva Rastenytė
Vytenis Pranas Deltuva
Algimantas Matukevičius
Vanda Jaškevičienė
Arimantas Tamašauskas
Publication date 2009
Abstract [eng] Background. Cerebral cavernous angiomas remain as one of the most negotiable and controversial topics in neurological and neurosurgical practice. We present statistical evaluation of initial presentation, preoperative neurological findings, surgical complications, and outcome of surgically treated patients with intracerebral cavernous angiomas. Methods. During 1997 to 2004, 87 patients (41 men, 46 women) with intracerebral cavernous angiomas underwent surgical treatment in the tertiary referral center, and these were included into the present uncontrolled clinical study. The mean age of the patients at the time of operation was 42.4 years, and the mean duration of illness was 120.5 days. All patients underwent preoperative magnetic resonance imaging, and pre- and postoperative clinical examination. The clinical course was documented using the Karnofski performance scale. A simplified version of Engel’s classification of the outcome of the patients with chronic seizures was applied. Results. The most common clinical presentation of cavernous angiomas was seizures, significant part of which was chronic. No association was found between lesion location by cerebral lobes and clinical presentation by seizures. No significant differences in the likelihood of presenting with hemorrhage between supratentorial and subtentorial lesions were detected. In addition, no associations were found between size of cavernoma and the initial presentation of cavernoma by an extralesional hemorrhage or chronic seizures. In the group of patients presenting with headache, sporadic seizures, or intracerebral hemorrhage, good postoperative outcome was achieved in 83% of the patients. Of the patients who underwent operation for seizure control, significant seizure reduction or elimination after surgery was observed in 79% of the patients. Conclusions. Microsurgical removal of cavernous angiomas and surrounding [...].
Abstract [lit] Kaverninės angiomos išlieka vienu labiausiai diskutuojamų ir prieštaringai vertinamų neurologinės ir neurochirurginės praktikos klausimų. Šiame straipsnyje pateikiama pirminio klinikinio pasireiškimo, ikioperacinių klinikinių radinių, komplikacijų ir chirurgiškai gydytų ligonių, kuriems diagnozuota intracerebrinė kaverninė angioma, statistinė analizė. Metodika. Nuo 1997 iki 2004 m. Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos klinikoje dėl intracerebrinių kaverninių angiomų operuoti 87 pacientai (41 vyras ir 46 moterys), kurie ir sudarė tiriamųjų grupę. Vidutinis pacietų amžius operacijos dieną buvo 42,4 metų, o vidutinė ligos trukmė – 120,5 dienos. Visiems pacientams prieš operaciją atliktas MRT tyrimas, taip pat visiems pacientams atliktas ikioperacinis ir pooperacinis klinikinis ištyrimas. Klinikinė eiga vertinta naudojant „Karnofski Performance Scale“. Ligos baigtys ligoniams, kuriems nustatyti pasikartojantys traukuliai, vertintos naudojant supaprastintą Engel klasifikaciją. Rezultatai. Dažniausiai kaverninės angiomos pasireiškė traukuliais, iš kurių didžioji dalis buvo linkusios kartotis. Nerasta ryšio tarp kavernomos lokalizacijos smegenų skiltyse ir klinikinio pasireiškimo traukuliais. Taip pat nesiskyrė pakraujavimo rizika priklausomai nuo subtentorinės ar infratentorinės kavernomos lokalizacijos. Nerasta ryšio tarp kavernomos dydžio ir pirminio pasireiškimo kraujo išsiliejimu į smegenis arpasikartojančiais traukuliais. Grupėje ligonių, kuriems kavernoma pasireiškė galvos skausmais, sporadiniais traukuliais ar intracerebrine hemoragija, gera pooperacinė baigtis konstatuota 83 proc. atvejų. Pacientams, kurie operuoti siekiant pašalinti traukulius, žymus traukulių dažnio sumažėjimas ar išnykimas konstatuotas 79 proc. atvejų. Išvada. Mikrochirurginis kaverninės angiomos ir ją supančios hemosiderino[...].
E. documents Download