Title Dietary patterns and their association with sociodemographic factors in Lithuanian adult population
Authors Vilma Kriaučionienė
Janina Petkevičienė
Jūratė Klumbienė
Publication date 2008
Abstract [eng] The aim of the study was to determine the association between dietary patterns and sociodemographic factors using the data of Lithuanian health behavior monitoring. Material and methods. In 1998–2004, four cross-sectional surveys were carried out within the FINBALT HEALTH MONITOR project. For every survey, a random sample of 3000 Lithuanians aged 20–64 years was taken from the National Population Register by mailed questionnaires. The response rates varied from 61.7% to 74.4%. Factor analysis was employed in order to reduce the number of food items. Four main factors were defined: “light food,” “sweets,” “heavy food,” and “cereals” factors. The associations between dietary patterns and sociodemographic factors were examined by applying a logistic regression analysis. Results. Four major factors accounted for 45.9% of the total variance in food intake in men and 46.5% in women. The “sweets” factor was inversely associated with age both in men and women. A strong positive association was found between age and the “cereals” factor. Men and women with a higher level of education were more likely to follow “light food” and “sweets” pattern and less likely “heavy food” if compared with people with a lower level of education. The odds of consuming “light food” were higher in cities than in rural areas. Married men and women were more likely to follow “heavy food” pattern compared to unmarried. Conclusion. This study identified four main dietary patterns in Lithuanian population. Dietary patterns of people with a higher level of education and inhabitants of cities are closer to the recommendations on healthy nutrition.
Abstract [lit] Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos gyventojų mitybos įpročių, socialinių ir demografinių veiksnių sąsają. Tyrimo medžiaga ir metodai. Dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte 1998– 2004 m., Lietuvoje atliktos keturios apklausos paštu. Kiekvienai jų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų atsitiktinai buvo atrinkta po 3 tūkst. 20–64 metų žmonių. Atsako dažnis – nuo 61,7 iki 74,4 proc. Siekiant sumažinti mitybos įpročius charakterizuojančių kintamųjų skaičių, taikyta faktorinė analizė. Logistinė regresinė analizė taikyta siekiant įvertinti gyventojų mitybos įpročių sąsają su socialiniais ir demografiniais veiksniais. Rezultatai. Išskirti keturi veiksniai: „lengvo maisto“, „saldumynų“, „sunkaus maisto“ ir „košių“, kurie paaiškino 45,9 proc. teikiamos informacijos apie vyrų mitybą, ir 46,5 proc. informacijos apie moterų mitybą. Didesnės „saldumynų“ veiksnio reikšmės nustatytos jaunesnio amžiaus vyrams ir moterims. Stiprus teigiamas ryšys nustatytas tarp gyventojų amžiaus ir „košių“ veiksnio. Aukštojo išsilavinimo vyrai ir moterys dažniau nei žemesnio išsilavinimo gyventojai rinkosi produktus, priskirtus „lengvo maisto“ ir „saldumynų“ veiksniams, rečiau – „sunkaus maisto“ veiksniui. Galimybė, kad miesto gyventojai dažniau rinksis „lengvą maistą“, buvo didesnė palyginus su kaimo gyventojais. Šeimoje gyvenantys vyrai ir moterys dažniau nei vieniši rinkosi „sunkaus maisto“ veiksniui priskirtus maisto produktus. Išvados. Lietuvos gyventojų mitybą galima charakterizuoti keturiais mitybos veiksniais. Gyventojų, turinčių aukštesnį išsilavinimą bei gyvenančių mieste, mitybos įpročiai labiau atitiko sveikos mitybos rekomendacijas nei žemesnio išsilavinimo ir gyvenančių kaime žmonių.
E. documents Download