Title Factors associated with poor sleep and health-related quality of life
Authors Jurgita Andruškienė
Giedrius Varoneckas
Arvydas Martinkėnas
Vilius Jonas Grabauskas
Publication date 2008
Abstract [eng] Objective. The aim of the study was to establish factors associated with poor sleep and to assess the relationship between self-evaluated sleep quality and health-related quality of life. Material and methods. Sleep complaints were evaluated using Basic Nordic Sleep Questionnaire, and health-related quality of life was assessed by SF-36. Subjective data about sleep quality were obtained from 1602 randomly selected persons: 600 males and 1002 females, aged 35–74 years. SF-36 was filled in by 1016 persons: 379 males and 637 females. Health status was evaluated by Perceived Health Questionnaire. The odds ratios of poor sleep were calculated using binary logistic regression analysis. Results. Among males poor self-evaluated health, frequent stress events, regular nighttime awakenings, and sleep latency period longer than 15 min in workdays were significant predictors of poor sleep. Among females, duration of sleep shorter than 7 h, frequent stress events, poor self-evaluated health, sleep latency period longer than 15 min in workdays, and regular nighttime awakenings predicted poor sleep. Poor sleepers, as compared with good ones, had poorer health-related quality of life. Conclusions. Poor perceived health, frequent stress events, regular nighttime awakenings, and sleep latency period longer than 15 min were indicated as significant predictors of poor sleep. Poor sleep worsened health-related quality of life in all domains of SF-36.
Abstract [lit] Darbo tikslas. Ištirti veiksnius, lemiančius nepasitenkinimą miegu, ir nustatyti ryšį tarp miego kokybės vertinimo bei su sveikata susijusios gyvenimo kokybės. Tyrimo medžiaga ir metodai. Miego kokybė vertinta remiantis Šiaurės šalių miego klausimynu. Su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei nustatyti naudotas SF-36 klausimynas. Į Šiaurės šalių miego klausimyno klausimus atsakė 1602 atsitiktinai atrinkti 35–74 metų Palangos miesto gyventojai, iš jų 600 vyrų ir 1002 moterys. SF-36 klausimyną užpildė 1016 respondentų, iš jų 379 vyrai ir 637 moterys. Savo sveikatą tiriamieji vertino atsakydami į anketos „Savo sveikatos vertinimas“ klausimus. Tiriamų veiksnių įtaka subjektyviai miego kokybei apskaičiuota dvinarės logistinės regresijos metodu. Priklausomas kintamasis buvo miego kokybė (bloga/gera), o nepriklausomi kintamieji – savo sveikatos vertinimas ir kiti veiksniai. Buvo sudarytas kelių nepriklausomų kintamųjų logistinės regresijos modelis. Rezultatai. Vyrams nepasitenkinimo miegu galimybę reikšmingai didino blogas savo sveikatos vertinimas, dažnai patiriamas stresas, reguliarūs prabudimai ir užmigimo trukmė, ilgesnė nei 15 minučių. Moterims nepasitenkinimo miegu galimybę statistiškai reikšmingai didino miego trukmė, trumpesnė nei 7 valandos, dažnai patiriamas stresas, blogas savo sveikatos vertinimas, užmigimo trukmė, ilgesnė nei 15 minučių, ir reguliarūs prabudimai naktį. Nustatyta, kad nepatenkintų miegu vyrų ir moterų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės visų sričių balai buvo statistiškai reikšmingai mažesni nei patenkintų miegu vyrų ir moterų. Išvados. Blogas savo sveikatos vertinimas, dažnai patiriamas stresas, reguliarūs prabudimai ir užmigimo trukmė, ilgesnė nei 15 minučių, buvo statistiškai reikšmingi veiksniai, lemiantys nepasitenkinimą miegu. Be to, nepasitenkinimas miegu buvo susijęs su blogesne sveikata, susijusia su gyvenimo kokybe.
E. documents Download