Title Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu
Authors Ženeta Logminienė
Antanas Norkus
Leonas Valius
Publication date 2004
Abstract [lit] Visas pasaulis susidūrė su cukrinio diabeto pandemija, kuri susijusi su populiacijos senėjimu, urbanizacija, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu, nutukimu. Cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos: aklumas, inkstų pažeidimas, diabetinės neuropatijos bei kraujagyslių ligos sąlygoja dideles medicinines, socialines ir ekonomines problemas. Lietuvos bei užsienio autorių duomenimis, ligonių, sergančiųjų cukriniu diabetu, skaičius Lietuvoje svyruoja nuo 2,5 iki 4,9 proc. visos šalies populiacijos. Šio straipsnio tikslas – supažindinti su cukrinio diabeto paplitimu, išlaidų šiems ligoniams vertinimo metodais, tiesioginėmis ir netiesioginėmis išlaidomis, taip pat apžvelgti pasaulyje atliktus tyrimus, vertinusius išlaidas ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu. Tiesioginėms išlaidoms ligoniams, sergantiems tam tikra liga, yra priskiriamos finansinės asmens, jo artimųjų ar valstybės išlaidos, tiesiogiai susijusios su liga. Netiesioginėms išlaidoms priskiriamos prarastos asmens ir valstybės pajamos dėl žmogaus laikino ar pastovaus nedarbingumo, ankstyvo išėjimo į pensiją ar ankstyvos mirties. Vertinant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas ligoniams, sergantiems tam tikra analizuojama patologija, dažniausiai yra naudojamas ligos-išlaidų metodas. Ligos-išlaidų tyrimai vertina sergančiųjų tam tikra liga sunaudojamus resursus ir potencialiai galimas prarasti lėšas. Vertinant ligos ekonominius aspektus, svarbu parinkti tinkamus išlaidų vertinimo metodus, patikimus epidemiologinius ir ekonominius duomenis. Išlaidos cukriniam diabetui bei jo komplikacijoms gydyti įvairiose pasaulio šalyse svyruoja nuo 3 iki 12 proc. bendrų šalies sveikatos priežiūros išlaidų. Atliktų tyrimų duomenimis, tiesioginės išlaidos išaugo nuo 1,7 bilijono JAV dolerių 1969 metais iki 44,4 bilijono JAV dolerių 1997 metais. [...].
Abstract [eng] Diabetes is becoming one of the major public health problems because a great proportion of the healthcare expenditure has been spent on the treatment of its associated morbidity and mortality. Diabetes is also a major cause of premature mortality, stroke, cardiovascular disease, peripheral vascular disease, congenital malformations as well as long- and short-term disability. In addition, persons with diabetic complications have a lower quality of life compared with persons without diabetes. The goal of this paper is to review the studies on the costs of diabetes, to identify the strengths and limitations of currently available diabetes cost studies, and to identify future research areas that will help us to better understand the economic burden of diabetes. The economic burden of diabetes mellitus is enormous in the world. Cost or illness estimates are often cited as an important element in the choices made regarding diabetes care and management. Studying these economic aspects presents several challenges, such as collecting the appropriate epidemiological and cost data, determining the diabetes attributable factors for premature morbidity and mortality, and determining methods to account for premature morality, disability, and reduced quality of life. The cost to care for diabetes puts a tremendous burden on both the patient and the payer. The direct cost of diabetes increased from 1.7 billion US dollars in 1969 to 44.4 billion US dollars in 1997. Several studies over the years have found that indirect costs related to diabetes are higher than direct. Indirect costs during 28 years increased 33 times, from 1.6 billion US dollars in 1969 to 54.1 billion US dollars in 1997. The expenses of one diabetic patient highly vary in different countries: from 13 US dollars in Bangladesh to 11,157 US dollars in USA per one year. [...].
E. documents Download