Title Current status of cardiomyoplasty as surgical alternative for end-stage heart failure
Authors Arimantas Dumčius
Valerij Chekanov
Vaidas Vysockas
Publication date 2003
Abstract [eng] Heart transplantation is the best option for surgical treatment of end-stage congestive heart failure. However, when heart transplantation is not possible, other surgical options are available, and one of them is cardiomyoplasty. Below is a new multi-step approach for improving cardiomyoplasty results according to our clinical and experimental data. In order to decrease the length of time and damage of cardiomyoplasty operation one can use a lateral approach to mobilize the latissimus dorsi muscle and wrap the heart. In order to receive long-term fatigue resistance in the latissimus dorsi muscle of older patients one can increase the length of time of the pre-assist training of the latissimus dorsi muscle using a more cautious regimen. In order to improve hemodynamic results after muscle conditioning the cardiosynchronization regimen can be changed from 1:2 to 1:4. In order to prolong the period of effective latissimus dorsi muscle performance the electrical stimulation may be switched off at night or changed to a rate of 1:8. New cardiomyostimulator LD-PACE II may be used to change day/night regimen. In order to prevent sudden cardiac death in the patient with severe cardiac arrhythmia it is possible to combine cardiomyoplasty with implantable cardioverter defibrillator (ICD) implantation. In order to implement cardiac assist immediately after cardiomyoplasty it is possible to start with cautious electrical stimulation regimen just after cardiomyoplasty or use cardiac assist in work-rest regimen several hours daily. In order to prevent ischemia-reperfusion damage of latissimus dorsi muscle after subtotal mobilization, the latissimus dorsi muscle can be treated with an application of fibrin sealant with added aprotinin, pyrrolostatin, or deferoxamine [...].
Abstract [lit] Širdies transplantacija – tai geriausias pasirinkimas širdies nepakankamumui gydyti. Jeigu nėra galimybės persodinti širdį, galimos kitos chirurginio gydymo alternatyvos, viena iš kurių yra kardiomioplastika. Aprašomi nauji daugiapakopiai kardiomioplastikos rezultatų gerinimo būdai, remiantis žinomais klinikiniais ir eksperimentiniais duomenimis. Siekiant sutrumpinti kardiomioplastikos operacijos laiką ir sumažinti traumatiškumą, naudojamas lateralinis priėjimas plačiajam nugaros raumeniui mobilizuoti ir jį apsukti apie širdį. Dėl ilgalaikio plačiojo nugaros raumens rezistentiškumo nuovargiui vyresniems pacientams reikia prailginti plačiojo nugaros raumens treniravimo laiką prieš bioasistavimą naudojant atsargią elektrostimuliaciją. Norint gauti geresnių hemodinamikos rezultatų po raumens užgrūdinimo, kardiosinchronizacijos režimas keičiamas nuo 1:2 iki 1:4. Dėl ilgesnės efektyvaus plačiojo nugaros raumens darbo trukmės elektrinę stimuliaciją naktį galima išjungti arba pakeisti režimu 1:8. Naujas kardiomiostimuliatorius „LD-PACE II“ turi naują savybę periodiškai keisti stimuliacijos režimus ir gali veikti dienos–nakties režimu. Pacientams su širdies aritmijomis staigios mirties prevencijai galima derinti kardiomioplastiką ir implantuojamą kardioverterį-defibriliatorių. Prireikus įmanoma nedelsiant pradėti bioasistavimą iš karto po kardiomioplastikos taikant atsargios elektrostimuliacijos režimus iš karto po procedūros arba bioasistavimą darbo–poilsio režimu keletą valandų kasdien. Esant plačiojo nugaros raumens išeminio-reperfuzinio pažeidimo pavojui po subtotalios mobilizacijos, šio raumens apsaugai galima naudoti fibrino klijus, aprotininą, pirolostatiną ar deferoksaminą [...].
E. documents Download