Title Diabetinės nefropatijos ir kitų cukrinio diabeto komplikacijų pokyčiai 1996–2002 metais (dviejų Kauno miesto pirminių sveikatos priežiūros centrų duomenimis)
Authors Inga Arūnė Bumblytė
Renata Pakalnytė
Lina Radzevičienė
Eglė Šepetauskienė
Eglė Gaupšienė
Jūratė Kavaliauskienė
Publication date 2003
Abstract [lit] Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, atsiradusi diabetinė nefropatija labai pablogina ligos eigą ir baigtį. Yra nemažai duomenų, įrodančių proteinurijos bei jos progresavimo ryðį su kitomis cukrinio diabeto komplikacijomis. Šio darbo tikslas – nustatyti diabetinės nefropatijos pokyčius per šešerius metus ligoniams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu ir šių pokyčių ryšį su kitomis cukrinio diabeto komplikacijomis bei glikemijos ir arterinės hipertenzijos korekcija. 2002 m. pakartotinai išanalizavome 1996 m. tirtų ligonių, gydomų endokrinologų dviejuose Kauno miesto pirminės sveikatos priežiūros centruose, ambulatorines korteles. Paaiškėjo, jog per tiriamąjį laikotarpį iš 156 ligonių mirë aštuoni (5,1 proc.), kurie sirgo diabetine nefropatija, o pusė jų – negrįžtamos stadijos inkstų nepakankamumu. 26,9 proc. ligonių perėjo pastovaus gydymo pas bendrosios praktikos gydytojus. Endokrinologų prižiūrimi buvo 105 ligoniai. Vidutinis jų amžius – 37,6±1,3 metų. Vyrų – 54 proc., moterų – 46 proc. Cukrinio diabeto trukmės vidurkis – 19,5±0,9 metų. Pagal „Euro-Norm“ kriterijus dviem trečdaliams ligonių rasta bloga bei patenkinama glikemijos kontrolė, tačiau šis įvertis nėra tikslus, nes 68,9 proc. ligonių nebuvo tirtas HbA1. Arterinės hipertenzijos korekcija, lyginant su 1996 m., pagerėjo, tačiau nepakankamai. Per tiriamąjį šešerių metų laikotarpį 12,1 proc. ligonių, kuriems nebuvo arba buvo nepastovi mažesnė kaip 0,5 g/l proteinurija, atsirado persistuojanti proteinurija didesnė kaip 0,5 g/l. Šios klinikinę diabetinės nefropatijos stadiją rodančios proteinurijos atsiradimas koreliavo su arterine hipertenzija ir inkstų nepakankamumu. Ligoniams, kuriems nustatyta didesnė proteinurija, buvo blogesnė glikemijos kontrolė. [...].
Abstract [eng] Kidney involvement in diabetes mellitus has negative impact on the outcomes of disease. Strong relationship between progressive diabetic kidney disease and the development of other diabetic complications was found by many investigators. In order to evaluate the dynamics of diabetic nephropathy in type I diabetes mellitus during 6-year period and its relationship with other diabetes mellitus complications and control of glycemia and hypertension, in 2002 we reviewed ambulatory case records of patients, who were followed by endocrinologists and who were investigated by us in 1996. During 6-year period, 5.1% from 156 pts. died and all of them had diabetic nephropathy; 26.9% of pts. moved to general practitioners and never visited endocrinologists again. Only 105 pts. remained under follow-up by endocrinologists. Their mean age 37.6±1.3 yrs. Out of all patients, 54% were males and 46% females. Mean diabetes mellitus duration was 19.5±0.9 yrs. Control of glycaemia was poor and insufficient in 2/3 of pts. HbA1C wasn’t checked in 68.9% of pts. Control of arterial hypertension became better, but not sufficiently. During 6-year period persistent proteinuria developed in 12.1% of pts., who had no or transient proteinuria <0.5 g/l in 1996. Persistent proteinuria developed 19.9±1.8 yrs. after the diabetes mellitus onset and correlated with hypertension and renal insufficiency. Higher level of proteinuria was associated with worse control of glycemia. Progression of diabetic retinopathy and neuropathy over 6 yrs. were more expressed than in diabetic nephropathy. On average retinopathy developed after 14±1.8 yrs. after the diabetes mellitus onset, neuropathy –17.8±2.2 yrs., renal failure – 21.1±2.8 yrs., heart failure – 22.9±1.9 yrs. and arterial hypertension – 12.1±1.3 yrs. The prevalence and time of incipient diabetic nephropathy apperance remained unknown because the test for microalbuminuria was not available in
E. documents Download